krakes

Krakės

Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo kelio 144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva   , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas (atkurtas 1997 m., su 8 celėmis, koplyčia), V. Ulevičiaus medinės skulptūros. Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka (nuo 1937 m.), kelios parduotuvės.



Geografija

Krakės įsikūrę Krakių kalvagūbryje, altitudė 95–100 m virš jūros lygio. Per miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus, Josvainius, Grinkiškį.



Istorija

Krakių bažnyčia

Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. XV a. viduryje pastatyta Krakių bažnyčia. 1565 ir 1569 m. Krakės kentėjo nuo gaisrų. 1579 m. minimas Krakių miestas. 1615 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas, kuris veikė iki 1945 m. (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. 1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė T. Kušleikos apie 800 vyrų, vėliau vadas Adomas Bitė, sukilėlių būrys, Antano Mackevičiaus sukilėlių būriai. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1863 ir 1914 m. Krakės degė. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą Krakių apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (taip pat slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. 1905 m. nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas. Tarpukariu buvo žinomos kaip Krakiai [4]. 1937 m. įsteigta biblioteka. 1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 m. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos apie 300 partizanų, vadas V. Pabarčius ir NKVD kariuomenės susirėmimas, vad. Pušynės mūšis.[5] 1950–1992 m. veikė Krakių kolūkis, pasižymėjęs gana gerais ekonominiais rodikliais, turėjo plaukimo baseiną su suomiška pirtimi. Dabar tai žemės ūkio bendrovė. 1983 m. pastatytas prekybos centras (architektas K. Žalnierius, konstravo A. Končius, interjero autoriai E. ir R. Beinortai). 2011 m. patvirtintas Krakių herbas.



Architektūra

Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Istorizmo krypties Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta 1907 m.; bažnyčioje yra žalvarinis varpas (1714 m.), ornamentuotas kryžius (1861 m.), dvi Nukryžiuotojo skulptūros, viena jų bažnyčios eksterjere, medinė Jono Nepomuko skulptūra, paveikslo „Šventoji Šeima“ metalinis aptaisas (abu XIX a.).
  • Kotryniečių vienuolynas, 1645 m.
  • Šv. Kotrynos vienuolyno naujasis pastatas, pastatytas 1997 m.
  • Žydų senovinės kapinės (Krakių kaime).
  • Paminklinis akmuo M. Daukšos įsteigtos mokyklos 400 metinėms, pastatytas 1980 m.; autorius Juozas Meškuotis.